Europos Sąjungos pastatų energinio naudingumo direktyva: ką tai reiškia Lietuvai?

Europos Sąjunga nuolat kelia kartelę aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita klausimais. 2023 m. gruodį Europos Parlamentas ir ES Taryba pasiekė susitarimą dėl svarbaus Pastatų energinio naudingumo direktyvos (EPBD) pakeitimo. Šis svarbus pakeitimas sukėlė daug

diskusijų, ypač kalbant apie šildymą dujomis Lietuvoje.

EPBD siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su pastatų šildymu ES. Pagrindiniai šios direktyvos principai yra draudimas įrengti šildymo sistemas, naudojančias iškastinį kurą, naujuose pastatuose ir įpareigojimas modernizuoti esamą nekilnojamąjį turtą.

Pagal direktyvą valstybės narės turi parengti individualius planus, kaip sumažinti pirminės energijos suvartojimą gyvenamuosiuose pastatuose. Plane numatoma sumažinti energijos suvartojimą 16 % iki 2030 m. ir 20–22 % iki 2035 m. Esama pastatų bazė turi būti termiškai modernizuota, o tai bus dar vienas žingsnis mažinant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

.

Kiti direktyvos įrašai valstybėms narėms nustato įpareigojimą palaipsniui panaikinti subsidijas tradicinei šildymo įrangai, tokiai kaip dujiniai katilai. Nuo 2025 m. finansinė parama bus teikiama tik šildymo sistemoms, paremtoms, pavyzdžiui, šilumos siurbliais.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, šilumos siurbliai tampa vis patrauklesne alternatyva tradicinėms sistemoms, naudojančioms iškastinį kurą. Šie įrenginiai yra nekenksmingi aplinkai ir atitinka ES aplinkos apsaugos politiką.

Lietuva taip pat turės prisitaikyti prie šių pokyčių. Planuojamas dujinių katilų įrengimo draudimas viešiesiems pastatams 2028 m., o privatiems pastatams – nuo 2030 m., reiškia, kad reikia greitai prisitaikyti prie naujų standartų.

Žinoma, šis procesas nebus lengvas ir reikalaus finansinės paramos bei įpročių keitimo. Tačiau, vadovaujantis pokyčių dvasia, siekiame sukurti tvaresnę ir ekologiškesnę vietą gyventi.